2020-05-11

Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės?


Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? Ar nelaimė? Ar persekiojimas? Ar badas? Ar nuogumas? Ar pavojus? Ar kalavijas?

Parašyta: „Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui“. Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo. Ir ašįsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.(Romiečiams 8, 35-39)

Apaštalas Paulius laiške Romiečiams rašo: „kad jis yra įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei dabartis, nei ateitis, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.“

Apaštalas Paulius pats patyrė ir užtikrina kitus tikinčius, kad negali būti pasmerkti tie, kurie yra Kristuje Jėzuje. Jis susilaukė kritikos, neapykantos iš žmonių per savo misijų keliones. Kiek baisių išmėginimų jam teko patirti jis aprašo antro laiško Korintiečiams 11 skyriuje. Kartais jis jausdavo didžiulę baimę, bet atkakliai tęsė darbą. Jį palaikė Dievo galios gilus patyrimas ir meilė mūsų Viešpačiui.

Vienas kunigas yra pasakojęs prisiminimus iš savo gyvenimo. Mano tėvai asmeniškai jį pažinojo. Pokario metais, kai jis su šeima buvo tremiamas į Sibirą, šaltame vagone buvo daug žmonių. Visi išsigandę, sėdi ant savo ryšulių su mažais verkiančiais vaikais. Vieni verkia, kiti supykę, šaukia, už ką čia mus išveža, o kunigas išsitraukė Bibliją ir pradėjo garsiai skaityti. Tuomet visi nutilo ir klausėsi.

Taip Dievas per Šventą Dvasią atsiunčia ramybę bet kokiuose gyvenimo išbandymuose.

Man svarbi ši Švento Rašto ištrauka, nes sustiprina mano tikėjimą, todėl išbandymus priimu su pasitikėjimu.

Dievo meilė visur suteikia pergalę. (1 laiškas Korintiečiams 13 skyrius). Pasitikėkime geruoju Dievu, kuris mus myli, kuris susirūpinęs dėl mūsų, kuris viską mato, viskąžino, kuris gali bet ką, mūsų sielų išgelbėjimui. Dievo meilė atnešė sielai išganymą, Dievo meilė pakeitė visą gyvenimą.

Inara Serafinavičienė, Šiauliai

2020-04–27

2020-03-26

Nauja galimybė


„Jėzus nuėjo į Alyvų kalną. Auštant jis vėl pasirodė šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, o jis atsisėdęs juos mokė. Tuomet Rašto aiškintojai ir fariziejai atvedė moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje ir kreipėsi į jį: „Mokytojau, ši moteris buvo nutverta svetimaujant. Mozė mums Įstatyme yra liepęs tokias užmušti akmenimis. O tu ką pasakysi?“ Jie tai sakė, spęsdami jam pinkles, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus pasilenkęs ėmė pirštu rašyti ant žemės. Jiems nesiliaujant kamantinėti, jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės. Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant vyresniaisiais. Pagaliau liko vienas Jėzus ir ten stovinti moteris. Atsitiesęs Jėzus paklausė: „Moterie, kur jie pasidėjo? Niekas tavęs nepasmerkė?“ Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie.“ Jėzus jai tarė: „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“ (Jono 8, 1-11)

Jėzus atėjo mus išgelbėti, išgydyti, atnaujinti. Tam reikalinga dangiška galia - Šventosios Dvasios jėga. Žmogus taip pat turi ką nors padaryti pats. Jei nenorėsi keistis, tai ir Dievas nepakeis tavęs. Yra dalykai, kuriuos žmogus turi padaryti pats. Jei neskaitai Dievo Žodžio, jei neateini į teisiųjų susirinkimą, Dievas to nepadarys už tave. Svarbu žinoti, kad Dievas daro savo dalį, o žmogus - savo dalį. Kai Jėzus sako: keltis, tada reikia keltis. Kai Jėzus sako: daugiau nebedaryk nuodėmės, tada nebegalima nusidėti. Tai nereiškia, kad yra mažiau nuodėmės. Tai reiškia, kad nuo šiol mes vertiname tai, kad Dievas mums atleido. Mes vertiname Jo meilę. Mes pagerbsime Jo šventumą.

Kuris iš mūsų nėra nusidėjęs? Rašto žinovai ir fariziejai atvedė moterį pas Jėzų. Jie jau buvo širdyse prieš Jėzų. Jie nepripažino Jėzaus kaip Mesijo. Jie norėjo išmėginti Jėzų. Dievo malonė nesuteikiama už gudrumą. Dievo malonė suteikta išganymui, atkūrimui, atnaujinimui.

Svarbu žinoti, ką Jėzus pasakys! Jėzus atėjo ne naikinti, bet duoti gyvybės, duoti galimybę. Ką Jėzus teisia? Jėzus pasmerkė veidmainius religingus žmones, kurie naudojo malonę savo naudai. Dievas suteikė malonę visiems. Visiems! Jėzus mirė už visus. Visi esame nusidėjėliai Dievo akivaizdoje! Tačiau Šventasis Dievas, netoleruojantis nuodėmės, pasiuntė Jėzų iš meilės.

Kur tu šiandien? Gal manote, kad traukinys išvažiavo. Tai yra per vėlu jau ką nors keisti. Gal jūs manote, kad nėra jokios išeities. Gal jau ilgai netiki niekuo. Jėzus atėjo tavęs pasitikti. Jėzus atleidžia nuodėmes. Kunigas negali atleisti nuodėmių. Kunigas nesiėmė sau nuodėmių, kunigas nemirė ir neprisikėlė. Jėzus prisiėmė sau nuodėmes, mirė ir prisikėlė. Mums tiesiog reikia pasakyti Jam, kad mums reikia Jo. Kunigas turėtų padėti žmogui atiduoti širdį Dievui, duoti žmogui pavyzdį, kaip reikia gyventi, suteikti galimybę susitikti su Jėzumi.

Jėzus pažįsta kiekvieną širdį. Jėzus žino, kad Dievas yra šventas! Jėzus žino, kad tik per išgelbėjimą ir atnaujinimą žmogus gali susitaikyti su Dievu! Bet ne visada žmogus tai žino. Žmonės metų metais eina į bažnyčią, bet jie nesikeičia: kaip gėrė, taip geria, kaip rūkė, taip ir rūko metais, pavydėjo metų metais ir taip toliau pavydi. Nes jie nesutiko ar nepripažino Jėzaus. Jie nesuprato, kad Dievas yra šventas! Kažkas užsidegė cigaretę ir pasakė: Dievas vis tiek mane myli! Taip, Dievas tave vis tiek myli. Ar tu Jį myli? Ar kunigai ir tėvai padėjo jums pažinti Dievą! Ar širdyje yra susitaikymas su Dievu? Jėzus atėjo sutaikyti su Dievu. Nuodėmė yra nuodėmė. Kiekvienam reikia susitaikyti su Dievu. Kažkas pavogė, kažkas melavo, kažkas nužudė, kažkas nebuvo ištikimas savo sutuoktiniui. Svarbu pripažinti, kad Jėzus atėjo ir priimti Dievo dovaną. Kodėl daugelis nepriėmė? Priežastys gali būti įvairios. Gal žmogus matė tik blogus pavyzdžius. Jėzus neskuba smerkti, Jėzus turi teisę išgelbėti ir suteikti naują gyvybę. Jėzus griežtai perspėja, kad nuo šiol ji nebenusidėtų.

„Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, hebrajiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. Jose gulėdavo daugybė ligonių ­ aklų, raišų, išsekusių. Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane.“ Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. Toji diena buvo šabas. Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto.“ Jis paaiškino: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“ Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“ Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje. Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nuodėmių nebedaryk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.“ (Jono 5, 1-14)

Žmogus net nepripažino Jėzaus kaip Mesijo, bet gavo išgydymą ir išlaisvinimą. Tai palaiminimas, kad Dievas atvers mums daugybę galimybių. Malonė, kad galime ateiti į Jo Bažnyčią. Tai malonė, kad turime Dievo žodį. Kaip mes naudojamės šia malone, priklauso nuo mūsų. Bet mums reikia, kad kas nors pasakytų mums apie šią malonę.

Dėl žmogaus silpnumo buvo neįmanoma, tiesiog neįmanoma, jam kada nors pirmam patekti į vandenį po to, kai angelas sujudins vandenį. Ten buvo Dievo jėga, buvo sąlygos pasveikti, bet nebuvo žmogaus, kuris jam padėtų priimti Dievo malonę. Niekas negalėjo jam padėti, bet Jėzus atėjo padėti tiems, kurie žemėje neturi jokios pagalbos. Žmogus norėjo būti išgydytas, o Jėzus padėjo tam, kuris taip ilgai laukė. Gal lauki, kol kažkas pasikeis tavo gyvenime. Galbūt jūs taip pavargote laukti, kad daugelį metų tylėjote. Jėzus atėjo. Jėzus ištiesė ranką tau, norėdamas padėti atsikelti. Jėzus nesako: „Na, pažiūrėsime, ką galima padaryti!“ Jėzus liepia dangiškajai valdžiai išgelbėti, išlaisvinti ir išgydyti žmogaus gyvybę. Norint gauti Kristaus pagalbą ir jėgą, svarbiausia, kad to ilgėtumėtės. Jėzus klausia: "Ar jūs tikrai norite pasikeisti?" Jei širdyje esame visiškai patenkinti dabartine padėtimi, tada negalėsime pasikeisti. Didžiausias troškimas turi gyventi mūsų širdyse.

O ką daryti, kai visa visuomenė nesuteikia antros galimybės? Ką daryti, kai viskas prarandama, ir nė vienas iš žmonių nenori padėti, atleisti? O kas, jei nė vienas iš tikinčiųjų nenori pamiršti ir priimti?

Jėzus sako: mesti cigaretę, atsisakyti alkoholio, atsisakyti įsižeidimo ir gudravimo. Dievo galia išlaisvina! Bet žmogus turi atlikti savo dalį, nuoširdžiai norėti ir daryti. Tiesa ta, kad turime pripažinti savo bejėgiškumą, tačiau taip pat yra tiesa, kad stebuklai daromi ten, kur kartu veikia mūsų troškimas ir Dievo galia. Jėzus liepė ligoniui padaryti neįmanoma. - Kelkis, - tarė jis. Jei buvai priklausomas daugelį metų, Dievas tave išlaisvina. Bet dabar jūs turite atlikti savo dalį. Klausimas yra tai, ko norite, nes jūs priimate sprendimą. Tu pasakysi Jėzui, ko nori. Ligonis pasakė Jėzui - ir buvo padaryta, jis tiesiog atsistojo. Jėzus sako, eik ir daugiau nebenusidėk. Saugok savo sveikatą. Saugok savo išgelbėjimą. Saugok savo išgydymą ir išsilaisvinimą – daugiau nebenusidėk. Amen.

Kun. Andrus Kask

2020-03-20

Kur tu esi šiandien?


„Aš nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas. Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje. Taigi visi, kurie esame tobuli, turėkime tai galvoje! O jeigu jūs apie ką nors manote kitaip, Dievas jums tai apreikš. Kad ir kiek nuėję, ženkime toliau ta pačia linkme.“ (Filipiečiams 3, 12-16)

Kur tu esi šiandien? Ką pasiekei savo gyvenime iki šios dienos? Ar tu atėjai pas Dievą? Ar tu supranti Dievo Žodį?

Gal kažkieno svajonės išsipildė. Gal kažkas pasiekė tokį svorį, kokio nori. Gal kažkas konkurse laimėjo pirmąją vietą. Gal kažkas pagaliau gavo diplomą. Gal kažkas pagaliau buvo pakrikštytas ar turėjo laiko iš širdies išmokti Dešimt Dievo įsakymų ir maldą „Tėve mūsų“. Gal kas nors sutiko Jėzų. Gal kažkas jau gyvena Dievui patinkantį gyvenimą. Kur tu esi šiandien? 

„Išgirdęs, kad Jonas suimtas, Jėzus pasitraukė į Galilėją.  Jis paliko Nazarą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano ­pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė.“ (Evangelija pagal Matą 4, 12-16)

Šviesa švietė! Jėzus atėjo ir atnešė Dievo šviesą į šį pasaulį. Kai Jėzus yra tavo Karalius, kai darai viską, ką sako Jėzus, tada esi šviesoje. Ir visi, kas mato tave ir tavo gyvenimą, mato šviesą. Visi žmonės, sėdintys tamsoje, mato šviesą ir tie, kurie gyvena mirties šalyje, išvydo šviesą. Pirmiausia, jūs priimate šviesą ir einate šviesoje. Kas sėdi tamsoje? Tie, kurie nemato, kad Dievas juos myli; tie, kurie nepripažįsta Jėzaus kaip Viešpaties; ir tie, kurie netiki, kad Jėzus atėjo išgelbėti mus iš nuodėmės, iš tamsybės. Kas gyvena nuodėmėse? Tie, kurie nepaklūsta Dievui. Tamsoje gyvena ne tik žudikai ar girtuokliai, bet ir visi, kurie savo širdyje ir gyvenime neturi Dievo šviesos. Daugelis žmonių gyvena šešėlyje, nes jie tiki, kad yra Dievas, bet jie nežino, ko Dievas tikisi iš jų. Jie neieško Dievo. Jie niekada neatsiverčia Biblijos, nesimeldžia ir neįsipareigoja Dievui. Ir jie gyvena šešėlyje, ir nemato, kaip mato Dievo vaikai. Dievo vaikai mato Dievo valią ir nori vykdyti Dievo valią. Dievo vaikai siekia Dievo valios.

Kur tu esi šiandien? Ar matai Dievo valią savo gyvenime? Kai tyrinėjame Dievo žodį, leidžiame į savo širdis šviesą. Kai atiduodame savo gyvenimą Jėzui ir esame vadovaujami Šventosios Dvasios, mes liekame šviesoje. Žmonės ėjo į šventyklą. Jie tikėjo, kad Dievas yra. Jie atnešė aukų ir dovanų, bet vieną dieną atėjo Jėzus. Tamsoje sėdintys žmonės pamatė didelę šviesą. Jie pamatė, kad Dievas iš tikrųjų atėjo į žemę ir buvo su Jėzumi. Iki šiol žmonės žinojo, kad Dievas yra danguje, o dabar Dievas buvo tarp žmonių. Žmonės gyveno tamsoje ir sielvarte, tarp problemų ir nevilties. Atėjo Jėzus, ir žmonės pamatė, kad ligoniai buvo išgydyti, kaliniai buvo išlaisvinti, aklieji galėjo pamatyti, kankinamieji gavo laisvę. Šviesa skverbėsi į žmonių gyvenimus. Žmonės pradėjo suprasti, kad Dievas yra tarp jų ir nori išlaisvinti iš nuodėmės. Nuodėmė yra netikėjimas, kad Jėzus atėjo mus išlaisvinti. Nuodėmė yra nepasitikėjimas Dievu. Nuodėmė yra gyvenimas be Dievo. Net daugelis kilnių žmonių neieško Dievo. Šiame pasaulyje jie daug pasiekia, bet ne dėl Dievo. Bet jie ieško savo, neieško Dievo. Kodėl jie neieško Dievo? Nes Dievo šviesa neįsiskverbė į jų širdį.

Galima sakyti, kad daug žmonių eina į bažnyčią. Mes einame į bažnyčią. Daugelis tiki Dievu. Mes tikime Dievu. Ir mes vaikštome šviesoje! Mes pamirštame praeitį ir einame į priekį, siekdami tikslo, kad pagerbtume aukščiausią Dievo pašaukimą Kristuje Jėzuje. Taigi, kuris iš mūsų yra tobulas, taip ir reikia galvoti! Kai esame šviesoje, nematome tik to, ko norime, bet matome, ko nori Dievas, kad matytume. Ir Dievas nori, kad mes suprastume! Dievas nori parodyti savo planus! Jėzus atnešė mums Dievo šviesą! Kur tu esi šiandien? Jei nežinai Jėzaus, dabar galite pakviesti Jį į širdį ir gyvenimą. Jei Jėzus yra tavo Viešpats, dėkok Jam ir palaikyk stiprius santykius. Jėzus atėjo dėl tavęs. Jis laukia, kol pakviesi į savo gyvenimą. Jei kas nors prarado bendrystę su Dievu, galite pradėti iš naujo ten, kur esate dabar.

Jėzus kartą ir visiems laikams mirė už mūsų nuodėmes. Jėzus mirė už mūsų nuodėmes, ir tai tik pradžia. Dievas tikisi, kad mes nenusidėsime ir eisime su Jėzumi šviesoje – naujame gyvenime. Tai reiškia, kad gyventi ne taip, kaip mes norime, bet kaip Dievas nori. Apaštalas Paulius persekiojo Bažnyčią, nes gyveno tamsoje. Jis stengėsi, labai daug nuveikė, bet ne dėl Dievo. Jis buvo tikintis, bet nepažinojo Jėzaus. Kai Paulius sutiko Jėzų ir paskyrė Jam savo gyvenimą, Dievas pradėjo daryti stebuklus - tas, kuris persekiojo, nuo šiol mylėjo. Taip ir mūsų gyvenime - kas buvo tingus žmogus, tapo darbštus, kuris apgavo, tapo sąžiningas. Vaikščioti šviesoje, reiškia paklusti Jėzui. Vaikščioti šviesoje, reiškia gyventi pagal Dievo valią. Priimkite Jėzų kaip savo Viešpatį ir eikite nuo šiol šviesoje! Amen.

Kun. Andrus Kask

2020-03-16

Informacija dėl pamaldų ir tarnysčių karantino laikotarpiu

Siekiant laikytis visų priimtų rekomendacijų ir dedant pastangas išvengti koronaviruso (COVID-19) plitimo Lietuvoje, Metodistų bažnyčia Lietuvoje laikinai nuo 2020 m. kovo 15 d. sustabdė Pamaldas, Biblijos studijas ir kitas tarnystes, išskyrus patarnavimą mirštantiems bei laidotuves. Šiam laikotarpiui tarnavimai keliasi į elektroninę erdvę.

Dvasinis konsultavimas bei kita informacija teikiama telefonais arba el. paštu. Iškilus klausimams, skambinkite arba rašykite savo Bažnyčios kunigui.  

Maldas, pamokslus ir savaitinius dvasinius apmąstymus galite rasti Bažnyčios feisbuko puslapyje: https://www.facebook.com/metodistai/


Superintendentas kun. Remigijus Matulaitis

Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios informacija


2020-02-04

Apie džiaugsmą


Dėl ko mums džiaugtis? Mes džiaugiamės, kad Jėzus yra didesnis už aplinkybes, vietoves ir laiką. Jėzus yra didesnis už geografiją ir istoriją. Jėzaus Karalystė yra ne iš šio pasaulio. Štai dėl ko mes džiaugiamės. Mes galime džiaugtis, nes gyvenimas yra ne daiktuose, daiktai yra laikinas dalykas. Kas šiandien madinga, rytoj bus paprasta ir kas šiandien yra brangu, rytoj jau bus niekas. Jėzus yra amžinas ir mes galime turėti savyje amžiną ramybę.

Sunkumai yra gyvenimo dalis, kurie ne visada suteikia džiaugsmo. Mes prabundame ryte ir ne visada jaučiame, kad norime eiti į darbą ir dirbti visą dieną. Bet mes esame suaugę ir suprantame, kad reikia. Įvykus stichinei nelaimei, žmonės linkę padėti vienas kitam, tada nesvarstomas klausimas, ar noriu – ar nenoriu, ar reikia – ar nereikia. Mes tiesiog gelbstime tai, ką galime išgelbėti ir padedame ten, kur galime padėti. Ir mes džiaugiamės, jei galėjome kam nors padėti. Ir mes džiaugiamės, kad mums padėjo. Tuo labiau džiaugiamės, kad Viešpats mirė už mūsų nuodėmes ir prisikėlė, ir davė mums naują gyvenimą.

Žinoma, mes nesidžiaugiame, jei kas nors susirgo ir mes nesidžiaugiame, kai vėjas nuplėšia stogą. Mes džiaugiamės, kad tikras gyvenimas yra Kristuje. Kai turime vidinę ramybę su Dievu, kai žinome, kad Dievas mus myli, mes džiaugiamės. Mes žinome, kad šis pasaulis yra nuodėmingas ir ne visi ieško Dievo, bet mes džiaugiamės, kad turime ramybę per Jėzų Kristų. Niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės Jėzuje Kristuje.

Taip, mes patiriame daugybę išbandymų, bet Jėzus su mumis, nes mes nusprendėme būti su Juo. Kai žvelgiame į Jėzų, mums lengviau išgyventi išbandymus. Apaštalas Paulius filipiečiams rašo iš kalėjimo. Jis nesibara, kad jį uždarė į kalėjimą. Jis džiaugiasi, kad jis yra ištikimas Jėzui ir dabar laukia Jo pergalės vainiko ir amžino Dievo artumo. Paulius įsitikinęs, kad pas Dievą yra daug geriau.

Kaip išsaugoti džiaugsmą? Būti patenkintam ir būti dėkingam. Esame turtingesni, kai turime džiaugsmą Viešpatyje. Paulius džiaugiasi, kad kol jis yra žemėje dar gali tarnauti Dievui. Kaip mes tarnaujam Dievui? Mes darome tai, kas jam patinka. Ir Dievas džiaugiasi, ir mes džiaugiamės.

Paulius mums duoda pavyzdį: „Aš džiaugiuosi nepaisant aplinkybių. Aš džiaugiuosi nepaisant jausmų.“ Mes turime daug priežasčių, kad išgyventume, bet mes žvelgiame į Jėzų ir džiaugiamės. Štai kas mus įkvepia, padeda, džiugina, pripildo – tai bendravimas su Dievu. Nepakanka vieną kartą pasakyti maldą „Tėve mūsų“. Dievas laukia bendravimo ir bendravimas džiugina. Dievas laukia daugiau nei žodžių, Dievas laukia širdies. Dievas džiaugiasi ir mes galime džiaugtis.

Kai savo širdyje turime vietos Dievui, kai per dieną randame laiko bendravimui, tuomet galvosime apie dangiškus dalykus ir tuomet mūsų maldos bus ne kaip ataskaitos, o džiaugsmingas laikas Dievo akivaizdoje. Ir kuo daugiau būname Dievo artume, tuo labiau džiaugiamės.

Filipiečiams 4: 4-8

Kun. Andrus Kask

2020-01-31

Dvasinė / metinė konferencija „Dievo vedami“


Balandžio 17-19 dienomis, Kauno jungtinėje metodistų bažnyčioje, įvyks dvasinė ir metinė konferencija tema „Dievo vedami“.

Konferencija prasidės penktadienį 18 val. Šventomis Pamaldomis. Po pamaldų vyks plenarinės sesijos – labai svarbus konferencijos delegatų iš visos Lietuvos dalyvavimas.

Šeštadienį, balandžio 18 d., konferencija yra atidaroma visiems Bažnyčios žmonėms – kviečiame tikinčiuosius kartu susitikti su Kristumi maldoje ir mokymuose augti drauge. Dėl dalyvavimo atviroje konferencijos dienoje registruotis tel. +37063688901

Per konferenciją vyks mokymai, diskusijos, koncertas, maldos, bendravimas, kviestinių svečių priėmimas. Šiais metais atvyksta kalbėtojai iš JAV.

Sekmadienį, balandžio 19 d., 11 val. vyks Šventos Pamaldos, per kurias pamokslauja vyskupas.