23 July 2019

Tikėjimas ir darbai


Jokūbo 1:19-27; 2:14-26
Dievas davė mums Savo Žodį tam, kad išmoktume, kaip teisingai gyventi šiame gyvenime. Jei Dievo Žodis guli ant lentynos, Jis niekada neateis į tavo širdį. Laiške romiečiams parašyta – „tikėjimas ateina iš klausymo, o klausymas iš Dievo Žodžio.“ Dievas pasakė ir žmonės užrašė, Jėzus pasakė ir žmonės užrašė, ir žmonės perdavė Dievo Žodį. Kiek laiko tu skiri Dievo Žodžio skaitymui? Ar priimi Bibliją, kaip Dievo Žodį? Dievas pasakė ir aš noriu vykdyti. Aš noriu vykdyti. Aš noriu daryti tai, kas patinka Dievui.

Per Kalėdų ir Velykų šventes bažnyčios perpildytos, žmonės netelpa į vidų. Tai yra gerai. Žmonės eina į bažnyčią. Ar šie visi žmonės žino, pažįsta Dievo valią? Jėzus visada yra Viešpats, nepriklausomai nuo Bažnyčios kalendoriaus ar tradicijų, ar mūsų valios, ar mūsų pasirinkimo. Tiktai per Jėzų mes galime ateiti pas Dievą, tik per Jėzų mes galime patekti į dangų ir tik per Jėzų mes galime prieiti prie tikros realybės, tai yra tikro gyvenimo. Gyvenimiškai svarbu žinoti, kad Jėzus yra Viešpats, bet dar svarbiau yra vykdyti Jo valią. 

Mato 2, 28-32
Šis palyginimas yra skirtas tikintiesiems, tiems, kurie tikina, kad yra tikri krikščionys, bet darbų jie neturi, nes arba jie nepripažįsta Jėzaus savo Viešpačiu, arba neatiduoda savo gyvenimo Jėzaus vadovavimui. Įsivaizduokite namą, kuriame pilna Jėzaus paveikslų, daug kryžių, ir tame pačiame name žmonės geria, barasi, niekada neskaito Biblijos. Žmonės gali būti visą savo gyvenimą bažnyčios narių sąrašuose, bet niekada nepaklusti Kristui. Ar pastebėjote, kad vienas sūnus nenorėjo eiti, bet vėliau gailėjosi ir nuėjo. Jis pagalvojo ir nuėjo. Dievas kviečia visus žmones. Dievas myli ir laukia. Jėzus atėjo ir atidavė savo gyvenimą, kad žmogus turėtų ramybę su Dievu ir priimtų iš Dievo Jo valią savo gyvenimui. Mes matome, kad vienas žmogus nenorėjo, bet visgi atidavė savo gyvenimą Dievui ir priėmė Kristų. Kartais mus, tikinčiuosius, skriaudžia, išjuokia. Devyni žmonės nuėjo į barą, o tu nuėjai melstis. Žmogus renkasi pats, ar jis eina paskui Dievą.

Kitas sūnus pasakė: „Jokių problemų. Bus padaryta.“ O po to jis dingo. Yra tokia patarlė, kad burna statai didelį miestą, o rankomis - net musės lizdo nepastatai. Kai žmogus entuziastas, bet esant sunkumams jis išeina, kai yra pasipriešinimas, jis išeina, kai negauna to, ko nori, išeina. Mes negalvojame, kaip Dievo meilė ir išgelbėjimo žinia ateis į mūsų namus ar artimųjų gyvenimą. Kai Jėzus yra mūsų Viešpats, tada mes meldžiamės už neišgelbėtus, sakome jiems tiesą ir parodome savo pavyzdžiu. Mes nepriversime žmonių tikėti, bet esame ištikimi Kristui.

Kai Jėzus yra mūsų Viešpats, tuomet tai matosi iš mūsų gyvenimo. Mes turime tvirtą troškimą kažką daryti. Turime programas, projektus ir mums reikia būti atsargiems, kad pasiliktume maldoje. Yra daug pavyzdžių, kai bažnyčioje dirba netikintys žmonės. Ir bažnyčios nariai namuose net neskaito Biblijos. Daug žmonių bažnyčioje tiki, kad Dievas yra, jie nuoširdžiai tiki, kad jiems yra atleistos nuodėmės ir, kai kunigas sako ‚Amen“, gali jau eiti namo ir visą savaitę būti laisvais. Visi esame pašaukti studijuoti Dievo Žodį ir daryti tai, dėl ko Dievas mus pašaukė. Jei Dievas mane pašaukė būti misionieriumi, tai man geriau būti misionieriumi. Jei Dievas mane kviečia būti misionieriumi, tuomet Dievas mane aprūpina, kad galėčiau įgyvendinti Jo valią. Jei turi vaikų, tuomet jūsų pašaukimas auginti juos Dievui, mokyti juos melstis, mokyti juos mylėti Dievo Žodį, eiti į bažnyčią ir padėti jiems įeiti į Dievo valią. Jei esi viršininkas, tuomet tavo pašaukimas darbuotis sąžiningai ir duoti darbininkams puikų pavyzdį, ne gerą, bet puikų, kad darbininkai matytų, kad iš tiesų Jėzus yra tavo Viešpats.

Biblijoje parašyta daug, ką turime daryti. Yra dalykai, kuriuos turime daryti ir yra dalykai, kurių negalime daryti. Jono 13, 34-35 Jėzus davė naują įsakymą – mylėti vienas kitą taip, kaip Jėzus mus mylėjo. Projektą ar renginį galima įgyvendinti ir be meilės. Bet Jėzus meilę stato aukščiau, nes Dievas myli visus žmones. Tu gali išplauti grindis be meilės. Meilė ne žodžiuose, bet darbuose. Jėzus atidavė savo gyvenimą, kad mes turėtume ramybę su Dievu. Kaip mes atiduodame savo laiką, kad mūsų artimieji matytų mumyse Kristų, kaip mes kalbame vaikams, kad jie ateitų sekmadienį į bažnyčią? Ar iš viso kalbame? Ar meldžiamės namuose su tėvais ar vaikais? Ar meldiesi už savo darbininkus?

Jono 3, 16 sako, kad amžinasis gyvenimas ne tiems, kurie susitaikė su tuo, kad taip Dievas sako, ne tiems, kurie tik sekmadieniais eina į bažnyčią, o likusį laiką nežino Dievo, bet kiekvienam, kurie pripažįsta Jėzų Viešpačiu savo gyvenimuose ir kurie įgyvendina tai, ko Dievas iš jų tikisi. AMEN.

Kunigas Andrus Kask