Istorija

Jungtinės metodistų bažnyčios istorija Lietuvoje

Metodistų bažnyčios istorija Lietuvoje yra ne misionieriškos kilmės, bet 1893 metų dvasinio pakilimo vaisius Kauno apylinkėse, kai tikinčiųjų surinkimas reguliariai rinkosi neturėdamas carinės Rusijos įstatymuose numatyto leidimo. Tikintiesiems ieškant savo tapatybės ir per Biblijos studiją perskaitytas metodizmo pagrindų teiginys leido atpažinti tikėjimo tradiciją ir tada jie pasakė vieni kitiems: „Taip, mes esame tokie pat“.

1900 m. kunigas Heinrichas Ramkė (Heinrich Ramke) iš Kionigsbergo jau pamokslavo Kaune. Jo viešnagės metu paaiškėjo, kad grupė iš Kauno jau keletą metų palaikė ryšius su metodistų leidykla Bremene. Šiaurės vakarų Vokietijos konferencija 1905 m. paskyrė pirmąjį metodistų kunigą tarnauti Kaune.

Lietuvoje pirmoji metodistų bendruomenė įsikūrė 1900 m. Šančiuose, Kaune. 1911 m. Kaune buvo pastatytas ir pašventintas pirmasis bažnyčios pastatas, ir tai buvo pirmasis pastatas, kurį Baltijos šalyse pastatė metodistai dar carinės Rusijos gniaužtuose. Paskirtas kunigas Georgas Durdis turėjo prisiimti bažnyčios statymo reikalus kartu su visa bendruomene. Kaip rašo dr. ST Kimrough, Jr. pagal pateiktus Frydricho Durcholco duktės Emos Roberts liudijimus, statybos nebuvo lengvos, bet „įvyko stebuklas. Caras patvirtino bažnyčios statybą, išsiplėtusią beveik iki valdiškos nuosavybės sklypo ribos. Ant dokumento buvo net caro Nikalojaus II parašas. Dar kartą apsireiškė Dievo buvimas“.[1]

Vėliau bendruomenės įsikūrė Pilviškiuose (1921 m.), Tauragėje (1923 m.), Biržuose (1923 m.), Šiauliuose (1929 m.), Būtingėje (1921 m.), kuri vėliau susijungė su Šiaulių bendruomene, Marijampolėje (1937 m.), Klaipėdoje. Vilniuje nuo 1927 m. veikė metodistų kunigų seminarija.

Iki 1941 m. metodistų bažnyčia leido periodinį leidinį “Krikščionystės sargas”, literatūrą apie tikėjimą, buvo įsteigę blaivybės draugiją, veikusią visos šalies mastu, užsiėmė kultūrine (kai kuriuose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo doros ugdymo organizacija) bei kita veikla.

„Krikščionystės sargas“ buvo leidžiamas kiekvieną mėnesį dvasinėmis ir teologinėmis temomis. Laikraščio viršuje pateikta bažnyčios pradininko, anglikonų kunigo, Džono Veslio citata, „Pasaulis mano darbo laukas, sielų gelbėjimas – mano pareiga“.

Sovietų okupacija po Antrojo Pasaulinio karo Metodistų bažnyčią užgniaužė. Metodistų bažnyčios kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių pastatai. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją, Lietuvą paliko daugelis kunigų bei vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsigaliojus sovietų valdžiai, užsidarė ir likusios metodistų bendruomenės ir tik nedidelė lietuviškai kalbančių tikinčiųjų grupelė nesitraukė iš Lietuvos.   

Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno (Šančių) jungtinė metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 25 d.. 1997 m. sausio 8 d. įregistruota Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia. Šiai dienai Lietuvoje veikia 10 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje įregistruotų bažnyčių Biržuose, Kaune, Kybartuose, Pilviškiuose, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje, Kazlų Rūdoje, Panevėžyje, Ukmergėje.

Jungtinės metodistų bendruomenės Lietuvoje vykdo ne tik religinę, bet ir diakoninę (gailestingumo tarnystes), ekumeninę, leidybinę veiklą ir yra aktyviai įsitraukusi į gyvenimą ir tarnavimą visuomenėje. 



[1] ST. Kimbrough, Jr. Kauno jungtinės metodistų bažnyčios iliustruota panorama. Kaunas: Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia. 2011, p. 15.