Jungtinės metodistų
bažnyčios istorija Lietuvoje
Metodistų bažnyčios
istorija Lietuvoje yra ne misionieriškos kilmės, bet 1893 metų dvasinio
pakilimo vaisius Kauno apylinkėse, kai tikinčiųjų surinkimas reguliariai
rinkosi neturėdamas carinės Rusijos įstatymuose numatyto leidimo. Tikintiesiems
ieškant savo tapatybės ir per Biblijos studiją perskaitytas metodizmo pagrindų
teiginys leido atpažinti tikėjimo tradiciją ir tada jie pasakė vieni kitiems:
„Taip, mes esame tokie pat“.
1900 m. kunigas
Heinrichas Ramkė (Heinrich Ramke) iš Kionigsbergo jau pamokslavo Kaune. Jo
viešnagės metu paaiškėjo, kad grupė iš Kauno jau keletą metų palaikė ryšius su
metodistų leidykla Bremene. Šiaurės vakarų Vokietijos konferencija 1905 m.
paskyrė pirmąjį metodistų kunigą tarnauti Kaune.
Lietuvoje pirmoji
metodistų bendruomenė įsikūrė 1900 m. Šančiuose, Kaune. 1911 m. Kaune buvo
pastatytas ir pašventintas pirmasis bažnyčios pastatas, ir tai buvo pirmasis
pastatas, kurį Baltijos šalyse pastatė metodistai dar carinės Rusijos
gniaužtuose. Paskirtas kunigas Georgas Durdis turėjo prisiimti bažnyčios
statymo reikalus kartu su visa bendruomene. Kaip rašo dr. ST Kimrough, Jr.
pagal pateiktus Frydricho Durcholco duktės Emos Roberts liudijimus, statybos
nebuvo lengvos, bet „įvyko stebuklas. Caras patvirtino bažnyčios statybą,
išsiplėtusią beveik iki valdiškos nuosavybės sklypo ribos. Ant dokumento buvo
net caro Nikalojaus II parašas. Dar kartą apsireiškė Dievo buvimas“.[1]
Vėliau bendruomenės
įsikūrė Pilviškiuose (1921 m.), Tauragėje (1923 m.), Biržuose (1923 m.),
Šiauliuose (1929 m.), Būtingėje (1921 m.), kuri vėliau susijungė su Šiaulių
bendruomene, Marijampolėje (1937 m.), Klaipėdoje. Vilniuje nuo 1927 m. veikė
metodistų kunigų seminarija.
Iki 1941 m. metodistų
bažnyčia leido periodinį leidinį “Krikščionystės sargas”, literatūrą apie
tikėjimą, buvo įsteigę blaivybės draugiją, veikusią visos šalies mastu, užsiėmė
kultūrine (kai kuriuose parapijose veikė pučiamųjų orkestrai, veikė jaunimo
doros ugdymo organizacija) bei kita veikla.
„Krikščionystės
sargas“ buvo leidžiamas kiekvieną mėnesį dvasinėmis ir teologinėmis temomis.
Laikraščio viršuje pateikta bažnyčios pradininko, anglikonų kunigo, Džono
Veslio citata, „Pasaulis mano darbo laukas, sielų gelbėjimas – mano pareiga“.
Sovietų okupacija po
Antrojo Pasaulinio karo Metodistų bažnyčią užgniaužė. Metodistų bažnyčios
kunigai ir bendruomenių nariai buvo persekiojami, konfiskuojami bažnyčių
pastatai. 1941 m. dėl repatriacijos į Vokietiją, Lietuvą paliko daugelis kunigų
bei vokiečių kilmės parapijiečių, o 1944 m. įsigaliojus sovietų valdžiai,
užsidarė ir likusios metodistų bendruomenės ir tik nedidelė lietuviškai
kalbančių tikinčiųjų grupelė nesitraukė iš Lietuvos.
Metodistų bažnyčia
Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno (Šančių) jungtinė
metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 25 d.. 1997 m. sausio 8
d. įregistruota Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia. Šiai dienai Lietuvoje
veikia 10 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje įregistruotų bažnyčių
Biržuose, Kaune, Kybartuose, Pilviškiuose, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje,
Kazlų Rūdoje, Panevėžyje, Ukmergėje.
Jungtinės metodistų
bendruomenės Lietuvoje vykdo ne tik religinę, bet ir diakoninę (gailestingumo
tarnystes), ekumeninę, leidybinę veiklą ir yra aktyviai įsitraukusi į gyvenimą
ir tarnavimą visuomenėje.
