Teologija

Džonas Veslis apibūdino Dievo malonę trejopai:

išankstinė malonė
išteisinančioji malonė
šventinančioji malonė

Išankstinė malonė
Išankstinė malonė – malonė eina pirma mūsų, Dievo veiksmai mūsų gyvenimuose per Šventąją Dvasią, dar prieš mums įgyjant sąmoningų žinių apie Dievą ar prieš bet kurį impulsą ar troškimą ateiti pas Jį. Tai yra malonė, kuri veda prie Dievo, duodama mums gebėjimą rinktis Kristų per tikėjimą.

Išteisinančioji malonė
Išteisinančioji malonė yra malonė, kuri mus išteisina prieš Dievą, tai yra mūsų atsivertimo malonė. Tai yra malonė, kuri ateina pas mus, kai mes pasakome “Taip!” Jėzui ir priimame Jį kaip išgelbėjimo dovaną. Tai yra malonė, kuri keičia mūsų širdį ir duoda mums naują gyvenimą. Mes esame nauji žmonės, kuriems duota nauja pradžia toliau būti perkeistiems į Kristaus panašumą per Dievo malonę.

Šventinančioji malonė
Šventinančioji malonė yra malonė, kuri nuolat keičia mus po mūsų atgimimo per išteisinančią malonę. Būti išgelbėtiems per tikėjimą, atgimti, nėra galutinis malonės veiksmas mūsų gyvenimuose, tai yra pradžia naujo gyvenimo Kristuje, kiekvieną dieną per Šventąją Dvasią, per Dievo malonę mes tampame labiau panašūs į Kristų.

Dievas
Dievas, kuris yra vienas, veikia trimis skirtingais asmenimis: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia.

Jėzus
Mes tikime išgelbėjimo paslaptimi per Jėzų Kristų. Dievas tapo žmogumi Jėzuje iš Nazareto; ir jo gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas rodo Dievo atperkančią meilę.

Šventoji Dvasia
Šventoji Dvasia veikia mumyse. Kai suvokiame Dievo vadovavimą, Dievo iššūkį ar Dievo palaikymą, tai yra Šventosios Dvasios veikimas.

Bažnyčia
Bažnyčia yra Kristaus kūnas, Kristaus gyvenimo ir tarnystės išplėtimas šiandieniniame pasaulyje.

Biblija
Mes tikime, kad Biblija yra Dievo Žodis ir yra pagrindinis mūsų tikėjimo autoritetas.

Tikėjimo šaltiniai
Veslis tikėjo, jog krikščioniškojo tikėjimo šerdis yra apreikšta Šventajame Rašte, atsispindi tradicijose, išgyvenamas asmeniškai ir argumentuotai  patvirtinta.

Šventasis Raštas
Mąstydami apie mūsų tikėjimą, iš esmės pasitikime Biblija. Tai unikalus liudijimas apie Dievo savęs atskleidimą Izraelio gyvenime; Jėzaus Kristaus tarnystėje, mirtyje ir prisikėlime; ir Dvasios veikime ankstyvojoje bažnyčioje. Tai mūsų šventas kanonas, taigi ir lemiamas mūsų krikščioniško liudijimo šaltinis ir autoritetingas mūsų tikėjimo tiesos matas.

Tradicija
Tarp Naujojo Testamento amžiaus ir mūsų dienų yra nemažai liudytojų, kuriais pasitikime teologinėje kelionėje. Per žodį, tikėjimą, giesmę, maldą, muziką ir meną, per drąsius darbus atrandame krikščionišką įžvalgą, kuria apšviestas mūsų Biblijos tyrimas. Ši gyva tradicija kilo iš daugelio amžių ir daugelio kultūrų. 

Patirtis
Trečias mūsų teologijos šaltinis ir kriterijus yra mūsų patirtis. Patirtis, ypač, kai kalbame apie naują gyvenimą Kristuje, kuri yra mūsų, kaip Dievo malonės dovana. Atgimimas ir asmeninis patikinimas suteikia mums naujų įžvalgų, kad pamatytume gyvą tiesą Šventajame Rašte. Bet mes taip pat suprantame platesnę viso gyvenimo, kurį mes gyvename, patirtį, jos džiaugsmus, skausmus. Taigi mes interpretuojame Bibliją, atsižvelgiant į mūsų sukauptą patirtį. Mes interpretuojame savo gyvenimo patirtį, atsižvelgiant į Biblijos žinią. Mes tai darome ne tik mūsų patirtimi, bet ir visos žmonijos patirtimi.

Protas
Galiausiai, mūsų pačių kruopščiai naudojamas protas, nors ir netiesioginis krikščioniško tikėjimo šaltinis, yra būtina priemonė. Mes naudojame protą skaityti ir aiškinti Šventąjį Raštą. Mes jį naudojame susiejant Šventąjį Raštą ir tradicijas su mūsų patirtimi ir plėtojant mūsų teologinį suvokimą tokiu būdu, kuris yra nuoseklus.